Ana Krepštul gimė 1932 metais vasario 20 dieną Tabariškėse, mokytojo šeimoje. Buvo stebėtasi nepaprastai mėlynų akių mergaite, tačiau niekas net neįtarė, kad tai sunkios ligos požymis. Mažosios Anos kaulai pradėjo silpnėti ir trupėti. Gydytojai ilgai negalėjo nustatyti diagnozės, o kai ligą nustatė, nemokėta jos gydyti. Būdama 10 metų susirgo kaulų tuberkulioze ir osteoporoze, dėl to patyrė virš 70 kaulų lūžių. Be to, sirgo širdies liga ir diabetu.
Stiprioje asmenybėje skausmas pažadino talentą. Trylikametė Ana pradėjo tapyti. Ilgai jos mokytoju ir kritiku buvo tėvas. Kai abu tėvai mirė, brolis ir sesuo išsikraustė kitur, Ana liko viena senoje Krepštulių sodyboje ir gyveno ten iki mirties.
Būdama 16 metų surengė pirmąją savo darbų parodą. Kita paroda įvyko 1985 metais liaudies kūrybos bendrijoje. Tada Anai suteikė liaudies dailininkės vardą. Jos darbai buvo pristatyti “Raudonojo Štandaro” (dabar “Kurier Wileński”) redakcijoje, Vilniaus krašto mokyklose. Parodos vyko ir Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Anos Krepštul paveikslų yra asmeninėse kolekcijose JAV, Anglijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kituose kraštuose. 1995 metais įvyko Anos Krepštul paveikslų paroda Čikagoje.
1987 metais nutapytas Aušros Vartų motinos paveikslas kartu su nedidele kitų paveikslų kolekcija buvo nuvežtas į Lenkiją ir ten padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II. 1993 metais Ana Krepštul vėl parengė dovaną popiežiui: Dievo motinos paveikslą, išsiuvinėtą šilkiniais siūlais.
Dailininkė dovanojo savo paveikslus bažnyčioms Šumske, Eišiškėse, Turgeliuose ir Tabariškėse. Jos kūrybinio gyvenimo rezultatas yra labai didelis – virš 3000 paveikslų.
Ana Krepštul – viena įdomiausių ir gražiausių Šalčininkų rajono asmenybių. Jos nepalaužiama valia, stiprybė, ramybė, požiūris į pasaulį – yra pavyzdys kiekvienam, kančių nepatyrusiam žmogui.Dailininkės kūryba spinduliuoja grožiu, gėriu ir ramybe. Ne vienas jos paveikslas buvo kuriamas didelėmis pastangomis, dažnai su kančia, tačiau toks darbas - tai raginimas pastebėti gyvenime viską, kas yra gražu.
Dailininkė mirė 2007 m. spalio 12 d.
2008 m. vasario 20 d. Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Januš Skolimovski įteikė dailininkės seseriai Danutai Moločko Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Kačinskio 2008 m. vasario 15 d. pasirašytą nutarimą, kuriuo Ana Krepštul po mirties apdovanota Lenkijos Atgimimo Kryžiumi už nuopelnus Vilniaus kraštui.
2008 vasario 20 d. Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos mišios už liaudies menininkę, dailininkę Aną Krepštul. Tądien ji būtų sulaukusi 76 metų. Deja, 2007 m. spalio 12 d. ji pasitraukė iš gyvenimo palikdama didžiulį turtą – virš 3000 paveikslų.
Pagerbti Anos Krepštul atminimo atvyko Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Januš Skolimovski, Šalčininkų rajono meras Leonard Talmont, mero pavaduotojas Zdzislav Palevič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič, Turgelių seniūnas Voicech Jurgelevič, kunigai Dariuš Stančik, Henrik Naumovič, draugijos „Wspólnota Polska" Podlaskio skyriaus pirmininkė ponia Maria Žeško, rajono švietimo įstaigų vadovai, jaunimas ir kiti garbės svečiai.
Siekiant įamžinti Anos Krepštul atminimą, planuojama pastatyti paminklą dailininkės palaidojimo vietoje Tabariškių kapinėse.
Stiprioje asmenybėje skausmas pažadino talentą. Trylikametė Ana pradėjo tapyti. Ilgai jos mokytoju ir kritiku buvo tėvas. Kai abu tėvai mirė, brolis ir sesuo išsikraustė kitur, Ana liko viena senoje Krepštulių sodyboje ir gyveno ten iki mirties.
Būdama 16 metų surengė pirmąją savo darbų parodą. Kita paroda įvyko 1985 metais liaudies kūrybos bendrijoje. Tada Anai suteikė liaudies dailininkės vardą. Jos darbai buvo pristatyti “Raudonojo Štandaro” (dabar “Kurier Wileński”) redakcijoje, Vilniaus krašto mokyklose. Parodos vyko ir Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Anos Krepštul paveikslų yra asmeninėse kolekcijose JAV, Anglijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kituose kraštuose. 1995 metais įvyko Anos Krepštul paveikslų paroda Čikagoje.
1987 metais nutapytas Aušros Vartų motinos paveikslas kartu su nedidele kitų paveikslų kolekcija buvo nuvežtas į Lenkiją ir ten padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II. 1993 metais Ana Krepštul vėl parengė dovaną popiežiui: Dievo motinos paveikslą, išsiuvinėtą šilkiniais siūlais.
Dailininkė dovanojo savo paveikslus bažnyčioms Šumske, Eišiškėse, Turgeliuose ir Tabariškėse. Jos kūrybinio gyvenimo rezultatas yra labai didelis – virš 3000 paveikslų.
Ana Krepštul – viena įdomiausių ir gražiausių Šalčininkų rajono asmenybių. Jos nepalaužiama valia, stiprybė, ramybė, požiūris į pasaulį – yra pavyzdys kiekvienam, kančių nepatyrusiam žmogui.Dailininkės kūryba spinduliuoja grožiu, gėriu ir ramybe. Ne vienas jos paveikslas buvo kuriamas didelėmis pastangomis, dažnai su kančia, tačiau toks darbas - tai raginimas pastebėti gyvenime viską, kas yra gražu.
Dailininkė mirė 2007 m. spalio 12 d.
2008 m. vasario 20 d. Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Januš Skolimovski įteikė dailininkės seseriai Danutai Moločko Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Kačinskio 2008 m. vasario 15 d. pasirašytą nutarimą, kuriuo Ana Krepštul po mirties apdovanota Lenkijos Atgimimo Kryžiumi už nuopelnus Vilniaus kraštui.
2008 vasario 20 d. Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos mišios už liaudies menininkę, dailininkę Aną Krepštul. Tądien ji būtų sulaukusi 76 metų. Deja, 2007 m. spalio 12 d. ji pasitraukė iš gyvenimo palikdama didžiulį turtą – virš 3000 paveikslų.
Pagerbti Anos Krepštul atminimo atvyko Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Januš Skolimovski, Šalčininkų rajono meras Leonard Talmont, mero pavaduotojas Zdzislav Palevič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič, Turgelių seniūnas Voicech Jurgelevič, kunigai Dariuš Stančik, Henrik Naumovič, draugijos „Wspólnota Polska" Podlaskio skyriaus pirmininkė ponia Maria Žeško, rajono švietimo įstaigų vadovai, jaunimas ir kiti garbės svečiai.
Siekiant įamžinti Anos Krepštul atminimą, planuojama pastatyti paminklą dailininkės palaidojimo vietoje Tabariškių kapinėse.
Poznanės universitete baigė teisės mokslus. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Armijos Krajovos karys. Po studijų dirbo teisėsaugoje, iš kur buvo pašalintas 1957 m. už dalyvavimą maldininkų eitynėse į Čenstakavo vienuolyną. Nuo 1962 m. dėstė teisę Vroclavo universitete, o nuo 1969 m. – Varšuvos universitete. Buvo civilinės ir žemės ūkio teisės profesorius. 1975-1985 m. buvo arkivyskupijos Tarybos bažnyčių statybos narys. 1980 m. rugpjūtį prof. A. Stelmachovskis buvo Lenkijos opozicinio judėjimo, vadovaujamo profesinių sąjungų susivienijimo „Solidarność“ („Solidarumas“) aktyvus dalyvis, Gdansko laivų statyklos Tarpgamyklinio streikų komiteto patarėjas. 1989-1991 m. ėjo Lenkijos Senato maršalkos pareigas. 1991-1992 m. buvo Lenkijos švietimo ministras. 1987-1989 m. ėjo Varšuvos katalikiškosios inteligentijos klubo pirmininko pareigas, o 1988 m. rugpjūtį buvo stebėtoju Vatikano popiežiaus sosto 63-ojoje Tarptautinės teisės draugijos konferencijoje, kuri vyko Varšuvoje. Nuo 2007 m. vasario – Lenkijos Respublikos prezidento Lecho Kačynskio patarėjas. Yra daugelio publikacijų ir kelių knygų teisės klausimais autorius. Buvo Paryžiaus Sorbonos, Feraros (Italija), Varšuvos Kardinolo Stefano Višinskio ir Vroclavo universitetų garbės daktaras. Mirė 2009 m. balandžio 6 d. Varšuvoje, eidamas 84 metus. Palaidotas Varšuvos Povonzkų (Powązki) kapinėse.
1990-2008 m. prof. A. Stelmachovskis vadovavo jo iniciatyva Lenkijoje įsteigtai draugijai ,,Wspólnota Polska“ („Lenkų bendrija“). Šios draugijos svarbiausias tikslas – teikti įvairią paramą už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams. Ši draugija ypač didelę pedagoginę ir finansinę pagalbą suteikė Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų švietimo įstaigoms. Daugelis šių rajono mokyklų gavo naują įrangą mokyklų kabinetams, kompiuterinėms klasėms, bibliotekoms. Taip pat gauta ir tebegaunama daug vaizdinių priemonių, informacinės ir kitokios technikos, sportinio ir ūkinio inventoriaus. 1998 m. prof. A. Stelmachovskio iniciatyva Šalčininkų rajonas (pirmasis Lietuvoje) gavo investicinę paramą mokykloms remontuoti. Didelė finansinė parama skiriama kultūrai, žemės ūkiui, socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, verslo plėtrai ir kt. Šimtai vaikų nemokamai vyksta į Lenkiją: vasaros poilsiui, į kraštotyros ekskursijas, į sportines varžybas, dainų ir šokių ansambliai važiuoja į koncertinius turus. Pedagogai vyksta į Lenkiją kelti kvalifikacijos. Profesorius daug kartų lankėsi Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, tarėsi dėl paramos.
A. Stelmachovskio iniciatyva buvo įsteigtas Lenkų universitetas Vilniuje.
2002 m. už ypatingus nuopelnus Vilniaus rajono švietimui prof. Andžejui Stelmachovskiui buvo suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio vardas.